Sėdėjo parke ant suoliuko ir skaitė knygą.
Buvo vasaros diena, kai karštis žudo visas sudėtingesnes proto konstrukcijas. Tokią dieną dauguma žmonių primena tingius ir grėsmės aplinkai nekeliančius gyvulius.
Taip sėdint ir skaitant priėjo Mirtis. Atsisėdo šalia. Tačiau jokio dėmesio iš tingaus gyvulio nesulaukė. Pasėdėjo dar pora minučių. Tada pakėlė rankas, išskleidė visus 36 pirštus ir suraukė visas 45 akis. Palinko link skaitančiojo ir tyliu, gergždžiančiu balsu pasakė: “Ūūūūūūūūūūūū”. Jokios reakcijos.
Viską pakartojo iš naujo, tik šį kartą dar išskleidė uodegą, primenančią povo, su pentagramomis ir apverstais kryžiais vietoje įprastų psichodelinių ornamentų. Ir vėl tyla.
Tada Mirtis pasipurtė ir pavirto ūsuotu policininku. Bakstelėjo juodai balta lazdele kaimynui į šoną ir kreipėsi paprastai: “Pilieti, jūsų dienos suskaičiuotos. Tuoj konfiskuosiu jūsų Gyvybę”.
Skaitantysis pasuko galvą ir lipniai pasiūlė: “Gal susitarsim?” Policininkas linktelėjo galvą: “Palieku tau protą, bet pasiimu jausmus. Nuo šiol tu mokėsi matematiką, tačiau neturėsi vaizduotės”.
Skaitantysis atsainiai linktelėjo galvą: “Sutinku. Tik nesirodyk bent 25-erius metus, gerai?” Policininkas šyptelėjo: “Manęs tu daugiau nebepamatysi. Bet ateis diena, kai maldausi visų dievų, kad sugrįščiau”. Kaimynas buvo nepalenkiamas: “Sutinku”.
Policininko veidas pajuodo. Jis išsitraukė mažą dėžute su antgaliu, primenančiu dulkių siurblio vamzdį. Pasigirdo švelnus zyzimas, kurį užbaigė tylus pyptelėjimas. Policininkas įsidėjo dėžutę į piderastkę, atsistojo, pasitempė, atidavė sėdinčiajam pagarbą ir kai tas vėl nuleido akis į knygą, pavirto suglamžytu visuomeninio transporto talonėliu, kurį tuoj pat nunešė lengvo vasariško vėjo gūsis.
Atrodė lyg nieko ir nebūtų nutikę. Buvo karšta vasaros diena. Žmonės sėdėjo parke ant suoliukų ir skaitė knygas.
>>
Skelbta: Facebook, 2013
