2011

Ateina šaltis, dargana ir tamsa. Ir vėl šitas pasaulis ima mirti kiekvieną vakarą.

Jis sėdėjo prieš teliką. Buvo toks metas, kai visi kanalai rodė tik kriminalinius serialus.

Gyveno kartą žmogus, kuris žinojo tik minusą, o pliuso – nežinojo.

Pagyvenęs vyras tupėjo ant šaligatvio krašto ir varvekliu krapštė nosį.

Atšliaužia. Slenka apkabindama medžius, glostydama nugeltusią žolę, švelniai bučiuodama kiekvieną kampą.

Skardinė buvo gyva. Ji tupėjo ramiai parduotuvės lentynoje ir stebėjo žmonės.

Apie nykštuką Saliamoną, keistą paukštį, trupinį ir šiukšlių kibirą.

Pažiūrėjau į savo pirštus ir supratau, kad čia ne popierius dvokia. Nafta esu aš.

Tu suprasi, kad viskas buvo veltui. Tuštybė ir tuštuma.

Gyvenime kartais nutinka žiauriai juokingų dalykų. O kartais nutinka žiauriai nejuokingų.

Iš drevės nuvirtusiame medyje iššoko pelė ir pasukiojo smiliumi prie smilkinio.

Viskas kada nors bus labai gerai. Visi būsime laimingi. Puiku, ar ne?