Įsivaizduokite, kad medžių lapai geltonuoja ir krenta vėjo draskomi ne todėl, kad atėjo ruduo. Įsivaizduokite, kad jie krenta dėl nuodingo lietaus, kuris pliaupė tris paras. Įsivaizduokite, kad jūs matote ne naują “Armagedono“ seriją, o tai, kas liko iš jūsų miesto po katastrofos. Po branduolinio sprogimo. Įsivaizduokite, kad nebėra elektros, benzino, telefono ryšio, interneto, kad neveikia televizija ir radijas. Įsivaizduokite apgriuvusį ir nusiaubtą prekybos centrą. Įsivaizduokite save graužiantį nagus dėl to, kad patingėjote penktadienį įsipilti kuro, todėl dabar jūsų automobilis yra beprasmis metalo ir mikroschemų kratinys. Įsivaizduokite, kad jau niekada nebenuvažiuosite į Paryžių, nes Paryžiaus nėra. Įsivaizduokite, kad autobusų stotelėse mėtosi ne savaitgalio poilsiautojų šiukšlių maišai, o apdegę lavonai ir aptirpę griaučiai. Įsivaizduokite, kad šiukšlių konteineriuose rausiasi ne bomžai, o jūs pats, nes prekybos centrai nusiaubti, degalinės sugriautos, o šaldytuve gulėjęs maistas supuvo, nes nėra elektros. Įsivaizduokite, kad atsukate vandens čiaupą, o iš jo ima bėgti tirštas mėlynas sirupas. Įsivaizduokite, kad jūsų pasaulis baigiasi ten, kur pajėgia nunešti jūsų kojos. Įsivaizduokite, kad nežinote, kas nutiko jūsų tėvams. Pabandykite įsijausti į situaciją ir įsivaizduoti savo vaikų ateitį. Įsivaizduokite, kad nežinote, kiek jums liko gyventi ir kad tai nuo jūsų nepriklauso. Kai visa tai įsivaizduosite, pagalvokite, ką padarytumėte pirmiausiai.
>>
Skelbta: Facebook, 2010 sausio 3 d.
