Viso gero. Atia. Buvo smagu.
Gaila, kad nesu katė ir turiu tik vieną gyvenimą. Arba budistas. Arba katinas budistas. Begemotas, kuris sėdi ir taiso primusą. Nes turi tuziną gyvenimų ir gali sau sėdėti, taisyti primusą ir negalvoti apie gyvenimo prasmę, pareigas ar likimą. Arba iš viso negalvoti. Prabangu, ar ne?
Skaičiau, kad jie tai vadina meditacija. Kai sėdi ir nieko negalvoji. Bet ir jiems nelengva – metų metus jie mokosi sėdėti ant kilimo sukryžiavę kojas ir uždaryti visas smegenų angas, kad jos, smegenys, būtų tuščios ir skambėtų lyg metalinis kibiras pieva einančios melžėjos rankose.
Laikas mažinti greitį ir uždaryti durys. Krūvas durų. Ir išmesti raktus pro važiuojančios mašinos langą. Jų nebereikės. Uždaryti langus, kad vėjas nepūstų į veidą. Arba atsukti jam pakaušį, kurį visada gali apsaugoti nuo vėjo kepure.
Kaskart kai skutu galvą, plaukų vis mažiau ir mažiau.
Štai sėdi raukšlėtas žmogus šalia namo durų ant suklypusios kėdės ir žiūri į kelio dulkes.
>>
Skelbta: Facebook, 2010 liepos 26 d.
