Kūryba

Aš nenoriu nieko sužinoti. Man ir taip gerai. Man nereikia praeities.

Miškas tamsus. Juodas. Ir jam daugmaž į viską nusispjaut.

Skardinė buvo gyva. Ji tupėjo ramiai parduotuvės lentynoje ir stebėjo žmonės.

Apie nykštuką Saliamoną, keistą paukštį, trupinį ir šiukšlių kibirą.

Apie bombas, mėlyną sniegą, žmones ir jų šeimininkus šunis.

Niekas neišgyventų be priešo. Nei vabalai, nei žiurkės, nei žmonės.

Gyveno kartą Žirmūnuose toks jaunas vyras. Įdomu, ar jam pasisekė?

Pažiūrėjau į savo pirštus ir supratau, kad čia ne popierius dvokia. Nafta esu aš.

Tu suprasi, kad viskas buvo veltui. Tuštybė ir tuštuma.

Gyvenime kartais nutinka žiauriai juokingų dalykų. O kartais nutinka žiauriai nejuokingų.

Iš drevės nuvirtusiame medyje iššoko pelė ir pasukiojo smiliumi prie smilkinio.

Jis visą dieną ieškojo dievo. Jam sakė, kad šiandien – puiki diena ieškotojams.