Jis stovėjo stotelėje ir rūkė. O atrodė jis štai kaip.
Numinti storapadžiai batai. Juodi. Darbininkiškos kelnės su daugybe kišenių. Irgi juodos. Diržas su karvės kaukole. Juodi marškinėliai su apversto kryžiaus atvaizdu. Kiekvienoj ausy po keturis auskarus, vienas – antakyje ir po spyglį ties kiekvienu lūpų kampučiu. Plaukai aplink ausis išskusti.
Vienoje pusėje virš ausies ištatuiruota “When spirit meets the speed”, kitoje pusėje – “This city is killing me”. Rankos taip pat tatuiruotos – storomis vingiuotomis linijomis be jokios prasmės ir be nesąmonių. Riebios abstrakčios linijos.
Stovėjo jis, rūkė ir galvojo apie tai, kad kiekviena jo atvaizdo detalė yra tvora, kurią jis kantriai statė tam, kad apsisaugotų nuo pasaulio ir blogos akies. Išpūtė dūmą ir staiga pajuto, kad lenda iš savo kūno.
Išlindo ir nusklendė pora metrų. Ir pažvelgė į save iš šalies. Ir pradėjo juoktis.
Nuvingiavo dūmelis atgal ir pro ausį įlindo vidun. Net nenustebo galvoje aptikęs didoką kubą. Šeši šonai ir metalu žvilgantis paviršius. Ir mažulytė skylutė vienoje sienoje. “O, dar ne viskas prarasta” – nudžiugo dūmelis ir nėrė pro ją.
Viduje iškart pavirto išprotėjusiu plaktuku ir lyg koks genys ėmė kalti kubą iš vidaus. Iš pradžių kubas priešinosi, bet greitai nuvargo ir subyrėjo į šipulius lyg koks liaudies meistro žiestas uzbonas.
Nebeliko kubo. Ir dūmelio nebeliko.
Stotelėje klūpojo vaikinukas ir vėmė. Paskui atsistojo, nusišluostė lūpas ir nuėjo.
Kitą rytą jo galvoje laisvai ūžė vėjai ir be jokio tikslo raitėsi rainos mintys. Ausyse nebuvo nė vieno auskaro, po lūpomis – nė vieno spyglio ir rankos buvo švarios. Jis nesirinkdamas užsimetė bet kokius drabužius ir išėjo.
Štai ką reiškia galvoje neturėti kubo.
>>
Skelbta: Facebook, 2010 liepos 29 d.
