Gyveno kartą Žirmūnuose toks jaunas vyras. Kaimynai nieko blogo apie jį pasakyti negalėjo. Triukšmo nekėlė, laiptinėje nerūkė, šuns nelaikė. Ir niekas nežinojo, kad jo kūnas turėjo vieną keistenybę.
Pačiame krūtinės centre, ten, kur prasideda šonkauliai, jis turėjo trečią ranką. Tokią mažą, kūdikišką rankytę. Naudos iš jos nebuvo jokios. Ji, toji ranka, valdė vyruko gyvenimą. Jis negalėjo vaikščioti į baseiną. Degindavosi tik soliariume. Kalėdų senio maišą primenantys mamos megztiniai buvo jo kasdienė uniforma. Gyveno vienas. Net į šokius eiti nesiryždavo. Kur ten eisi. Juk kai į trečio šokio pabaigą laikai ranką ant merginos liemens, taip norėtųsi ją (merginą, ne ranką) truktelėti link savęs. Deja… Net įsivaizduoti nesinori, kuo tai galėtų baigtis.
Štai būtent šis jaunas vyras vieną rytą prarado blaivų protą. Atsisėdo virtuvėje ant grindų. Paėmė peilį. Pakaitino jį žiebtuvėlio liepsnoje. Nusivilko mamos maišą. Iki traškesio sukando dantis. Ir baisiai nustebo nepajutęs jokio skausmo. Skausmo nebuvo. Neskaudėjo. Kraujas nebėgo. Tuštumą užklijavo paprasčiausiu pleistru. Tuomet atsistojo, numetė peilį ir išėjo pasivaikščioti po miestą. Tiesiog šiaip sau. Be jokio tikslo. Ir pirmą kartą gyvenime buvo laimingas žmogus.
>>
Skelbta: Facebook, 2010 balandžio 20 d.
