Miškas tamsus. Juodas. Ir jam daugmaž į viską nusispjaut. Miškas tupi sau ir abejingai stebi, kas dedasi aplink. Miškas metų neskaičiuoja, dovanų negauna, nieko niekam nedovanoja. Miškas nepažįsta dievų, neturi ambicijų ir politinių pažiūrų. Miškas nieko nemyli, nejaučia niekam neapykantos ir nesiprašo į draugus. Jis neturi tėvynės ir nepriklauso jokiai subkultūrai. Jis neprisimena, kada gimė ir nebijo mirties. Jam neskauda, kai jį kerta ir nusispjaut į tai, kad iš jo gali padaryti popieriaus lapą, kinietiškus pagaliukus ar tiesiog paleisti dūmais pro kaminą. Štai toks nežmoniškas yra tas miškas. Nežmoniškai tobulas.
>>
Skelbta: Facebook, 2010 gruodžio 26 d.
