Jis tyliai tupėjo Šv. Stepono bažnyčios kupole ir pakreipęs galvą pro išdaužtą langelį stebėjo, kas vyksta apačioje.
Penki darbininkai nešė geležinkelio bėgį. „Į metalo supirktuvę“, pagalvojo jis. Iš nakvynės namų išmestas devyniolikmetis rausėsi šiukšlių konteineryje. Link stoties neskubriai pėdino trys apsimiegojusios prostitutės. Jis akimirką jas visas įsivaizdavo be rūbų. „Imčiau vidurinę“, sumurmėjo. Dviračiu pravažiavo Justas su spalvotu koldūnų maišeliu rankoje. „O va šito tai nepažįstu“, užbaigė. „Laikas pusryčiauti“, pridūrė.
Nusipurtė naktinio lietaus lašus, ištiesė sparnus ir nulėkė ieškoti kokios dvėselienos.
Aplenkė istorikams nežinomas katalikų inkvizicijos nukankintų katarų kapines. „Bjaurūs tie jėzuitai“, tyliai murmėjo po žeme gulėdami katarai: „išsilavinę žmonės, o tokią kiaulę pakišo“.
Juodos jo plunksnos sužibėjo blankioje ryto saulėje. Lenktas snapas švilpdamas pjovė orą. „I‘m the passenger tonight“, tyliai niūniavo jis skrisdamas virš snaudžiančių traukinių.
>>
Skelbta: Facebook, 2010 birželio 16 d.
