1.0 Rašyti apie Zucco yra tas pats, kas mąstyti apie politiką.
1.1 Politika – elgesio strategijų ir taisyklių sistema, užtikrinanti optimaliausią individo ir visuomenės bendrabūvį.
2.0 Zucco nepaklūsta taisyklėms, apibrėžiančioms visuomenės vieneto – individo – elgesį.
2.1 Laukiant premjeros, žiniasklaida rengėsi skandalui.
2.2 Žiniasklaidos skandalą sukelia visuomeniškai netaisyklingas elgesys.
2.3 Žiniasklaida visuomenei pavojų keliančius veiksmus pateikia kaip būtiną tam tikros visuomenės dalies elgesio savybę.
2.4 Žiniasklaida – oficiali visuomenės autoterapija.
3.0 Zucco priklauso vienai iš terapinę funkciją atliekančių grupių.
3.1 Zucco grupė – nusikaltėlių. Pogrupis – serial killer.
3.2 Serial killer žudo daug ir akivaizdžiai bejėgius žmones – moteris, vaikus.
4.0 Zucco nugalabija tėvą, motiną, policijos inspektorių ir vaiką.
4.1 Nužudytieji reprezentuoja esmines visuomenės institucijas.
4.2 Jų atstovų naikinimas kelia visuomenei didžiausią grėsmę.
5.0 Zucco – serial killer – į pjesę atkeliavo iš žiniasklaidos skandalo.
5.1 Informuojantysis apie skandalą jo neanalizuoja, o pasakoja faktus.
5.2 Analizuojančiu tampa informacijos vartotojas, o ši analizė – lygiavertė trokštamai sublimacijai.
5.3 Skandalo analizė įterpiama į istoriją kiekvieną poelgį klasifikuojant ir siejant su etine kategorija. Priminus poelgio vietą klasifikacijoje, informaciją gaunantis individas gali jį įvertinti.
5.4 Patekusi žiniasklaidon, serial killer istorija praranda realumą ir tampa simboliniu pasakojimu.
6.0 Zucco – pjėsės veikėjas.
6.1 Jis nėra tapatintinas su reiškiniais, kuriuos jo vardu komentuoja rašytojas.
6.2 Zucco žodžiai nėra realybė, jie – realybės komentaras.
7.0 Zucco nuolat primena esąs normalus žmogus.
7.1 Jis žudo netyčia.
7.2 “Taip viskas susiklostė”, – sako Zucco damai, ką tik nušovęs jos sūnų.
7. 3 Zucco nėra specifinio visuomenės sluoksnio atstovas.
7.4 Tik ypatingieji tampa žiniasklaidos skandalo herojais.
8.0 Svarbiausias žiniasklaidos priekaištas Oskarui Koršunovui – nėra žudymo motyvų.
8.1 Veiksmo motyvacija – svarbus žiniasklaidos skandalo elementas.
8.2 Serial killer atveju tai gali būti sunki vaikystė, nepakeliamos socialinės gyvenimo sąlygos arba, bene populiariausias motyvas – liga.
8.3 Liga – individualus žmogaus organizmo trūkumas, dėl kurio visuomenė a priori nėra kalta.
9.0 Zucco žudo.
9.1 Žudymas turi būti pateisintas, kaip ir bet koks antivisuomeniškas veiksmas.
9.2 Kuo fundamentalesnis draudimas, tuo rimtesnių priežasčių ieškoma.
9.3 Visuomeniniai draudimai modifikuojami, kai pačiai visuomenei būtina juos pažeisti.
9. 4 Kas tarp skaitančių šį tekstą išdrįstų teigti, kad stribus šaudęs partizanas yra serial killer ?
10.0 Reikalaujantieji motyvuoti Zucco veiksmus, žvelgia į jį kaip į žiniasklaidos skandalo herojų.
10.1 Juo Zucco tampa pavertus pačią pjesę ar jos pastatyma skandalu.
10.2 Elementari klaida – metaforiškos pjesės žudynės, kiekvieną kartą simuliuojamos spektaklio metu, imamos suprasti kaip realios.
11.0 Žudymo motyvu trūkumas – esminė Zucco atsiradimo priežastis.
11.1 Neradę žudymo motyvų, skaitytojas ir žiūrovas pyksta, vadinasi, jie įpratę, kad informuojant juos apie žudynių faktą, būtų pateikiami ir motyvai.
11.2 Motyvacijos trūkumas provokuoja interpretuoti pjesę ir spektaklį kaip visuomenės padėties komentarą.
12.0 Nemotyvuotai žudydamas Zucco abejoja viešų žudymo motyvų pagrįstumu.
12.1 Nėra jokio motyvo, pateisinančio žudymą.
12.2 Zucco priešinasi visuomenės elito praktikuojamoms socialinėms manipuliacijoms.
13.0 Zucco, žudydamas nemotyvuotai, tampa dvigubu pažeidėju.
13.1 Pažeidžiant draudimą, būtina nurodyti motyvą.
13.3 Individo elgesio taisykles (draudimus) ir atvejus, kuomet šios taisyklės yra laikinai suspenduojamos, nustato visuomenės elitas.
13.4 Šios operacijos skirtos tam, kad visuomenė išliktų.
13.5 Taip pat kaip žmonės įtikinami gintis, jie gali būti priversti ir pulti.
13.6 Tuomet svarbūs ne gyvybiniai visuomenės interesai, o asmeniški, dažniausiai ekonominio pobūdžio, visuomenės elito siekiai.
13.7 Visuomenė paprastai pasitenkina stebėdama kaip žudikas virsta žiniasklaidos skandalo herojumi, tačiau tam tikrais atvejais ji žudo.
14.0 Būtent tai komentuoja Zucco, sakydamas, kad jį supa potencialūs žudikai. “Tereikia kad jų galvose kažkas spragtelėtų, ir jie pultų vieni kitus žudyti”.
14.1 Zucco sako, kad visur jaučiasi lyg kalėjime – o juk kalėjime yra suburti socialinius draudimus pažeidusieji. Taip pjėsės veikėjas metaforiškai nurodo, jog kiekvienas žmogus yra potencialus pažeidėjas.
14.2 Teoriškai nėra numatoma jokios galimybės panaikinti draudimą žudyti.
14.3 Išimčių pasitaiko. Viena jų – žudanti visuomenė.
14.4 Paprastai visuomenė žudo viešai įteisintų jėgos struktūrų rankomis, tačiau ekstremaliose situacijose pasitelkia ir su jomis nesusijusius žmones.
14.5 Tuomet motyvas ir įtikinimo veiksmas yra būtini. Mat žudymas – jėgos struktūrų socialinė misija. Antruoju atveju žudo tie, kurie to daryti neprivalo.
15.0 Zucco provokuoja diskutuoti ne tik apie esminius žmogiškų santykių aspektus (gyvybė-gyvybės naikinimas-mirtis), bet ir skatina savarankišką politinį mąstymą.
15.1 Šis yra pagrįstas esminių žmogiškų santykių refleksija.
15.2 Tam, kad visuomenės elitas galėtų sėkmingai siekti savų tikslų, reikia, kad visuomenė būtų apatiška ir nelinkusi apmąstyti viešai siūlomų elgesio formų.
15.3 Tik tokią visuomenę įmanoma paversti patrankų arba rinkimų mėsa.
>>
Skelbtas: Lietuvos teatras, 1998, Nr. 1
