Tarp šakų švilpė vėjas. Saulė buvo raudona, temperatūra – žemiau nulio. Pagyvenęs vyras tupėjo ant šaligatvio krašto ir varvekliu krapštė nosį. Keletas benamių šunų graužė nakčia apvemtą sniegą. Vyras akies krašteliu stebėjo šunis ir keturkojams valkatoms stengėsi neatsukti nugaros. Pro šalį klibinkščiavo senutė. Jos medinė koja braižė apledėjusią žemę. Vienoje rankoje kretėjo lazda, kita prieš šono glaudė stiklainį su keptomis žiurkių uodegomis. Iš už kampo pasirodė piktas berniukštis sugurinta nosimi. Veidas, aplipęs sudžiūvusio kraujo ir purvo pluta. Pamatęs senutę, berniukštis paspartino žingsnį ir iš nugaros kirto per kojas. Senutė nevikriai kniubo. Sniegu nuriedėjo stiklinė akis, o stiklainis pokštelėjo, atsitrenkęs į pimpalą primenantį ledo luitą. Šunys tuoj pat metė vėmalus ir sulėkė prie duženų. Kai didžiausias jų pakėlė snukį (vienas-vienas-vienas-situacijos patikrinimas-pranešu-viskas tvarkoje), tarp dantų žemyn karojo žiurkės uodega. Ir jei berniūkštis būtų turėjęs drąsos prie šuns prieiti arčiau, būtų pamatęs, kad ant keptos uodegos styro vienas kitas šerys. Per gatvę pėdino plikai skustas jaunuolis su kirviu. Jo kakta buvo žema, o smakras smarkiai atsikišęs. Kojas vietoj batų jis buvo apsukęs skudurais. Niekas į jį nekreipė jokio dėmesio, nes visi žinojo, kad jis – samdomas medkirtys, kurio malkos rūksta kiekvienuose namuose dešimties kilometrų spinduliu. Jis piktai suurzgė, mostelėjo kirviu, nuvijo šunis ir pritūpęs susirinko nuo žemės likučius. Paspyrė link senutės stiklinę akį – toji pažvelgė dėkingai į medkirtį kita akimi. Tupintis vyras išsitraukė iš užančio butelį su drumzlinu skysčiu ir kreipėsi į berniukštį: „Imsi“? Tas linktelėjo ir pritūpė šalia.
Pro šalį dviem arkliais pakinkytomis rogėmis sliuogė porelė. Ji buvo susisupusi į prašmatnius kailinius, jis vilkėjo pilku storos vilnos paltu. Švelniai ragindamas arklius, jis stebėjo, kas dedasi aplink. „Kažkoks beprotnamis“ – sušnabždėjo ji ir panardino nosį kailinėje apykaklėje. Jis tyliai švilptelėjo arkliams ir dėl viso pikto viena ranka patikrino už nugaros ant rogių pritvirtintą kulkosvaidį. Buvo pirmosios naujų metų dienos.
>>
Skelbta: Facebook, 2011 sausio 06 d.
