Prieš pora savaičių mus pasiekė naujas Steveno Spielbergo opusas. Tęsdamas “Dirbtinio intelekto” pradėtą kelionę, Holivudo veteranas toliau tyrinėja artimiausią ateitį. Šį kartą filmo veiksmas nukeltas maždaug penkiasdešimt metų į priekį. Tad mums pasakojama istorija atrodo gan tikroviška. Ar tik nebus Spielbergas pradėjęs dar vienos fantastinio kino linijos?
Netolimos ateities fantastikos pasitaikydavo ir anksčiau. Prisiminkime kad ir Stanley Kubricko “2001 kosminę odisėją”, pastatytą pagal Arthuro Clarke’o romaną. Ateitis nuo šiandienos čia nutolusi panašiai kaip ir naujame Spielbergo filme.
Tačiau pakito aplinka, kurioje tokia fantastika kuriama.
Kubricko “Odisėjos” laikais žinios iš kosmoso buvo pačios karščiausios. Suprantama – tuomet žmogus pirmą kartą iš tikro įveikė Žemės traukos jėgą. Pirmą kartą padėjo savo koją Mėnulyje.
Kelionė į kosmosą šiandien skamba patetiškai. Eiliniam piliečiui skrydis į kosmosą tereiškia abstrakčius mokslo laimėjimus. Tai, kad milijardieriai jau gali pakilti virš mūsų planetos arba, kad IKI prekybos tinklas žada vieną lietuvį išsiųsti į kosmosą – situaciją mažai kuo humanizuoja.
Gerokai pasikeitė ir mokslinės fantastikos tonas. Ji vis labiau artėja prie kasdienybės, vis labiau stengiasi pratęsti apčiuopiamus išradimus, kurie iš karto pritaikomi masinei gamybai. Spielbergas tapo vienu ryškiausiu tokios fantastikos propaguotoju.
Šiandienos technologijos vystosi taip greitai, kad mes net nenujaučiame, ką rytoj mums pasiūlys “Sony” ar IBM. Mes sunkiai įsivaizduojame, kokias problemas dabar sprendžia genetikai ir koks yra naujausias karo mokslininkų išradimas.
Realybė pralenkė fantastiką – gyvename nežinodami, kad mokslininkų laboratorijose svajonės yra išmėginamos praktiškai. Mus kankina nuojautos apie tai, kad pasaulio galiūnai slepia tikrąją savo jėgą.
Būtent ši nuojauta yra Spielbergo filmo jėga. Jo fantastika mums pasirodo, kaip vis dar nuo žmonijos slepiama realybė. Tokią padėtį įkūnijo “Dirbtinis intelektas”, tarsi apibendrinęs kunkuliuojančias diskusijas apie manipuliacijas žmogaus genais. “Įspėjantis pranešimas” žengė žingsnį į šalį, tačiau savin įsiurbė kitą galingą masinės pasąmonės sritį.
Pagrindinės filmo tezės nerealumą (kompiuterizuoti pranašai, panašesni į senovės Graikijos orakulus ar Sibiro šamanus) kompensavo nuorodos į slaptus eksperimentus. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų sklando legendos apie daugelio pasaulio vyriausybių laboratorijas, kuriose žmonės tampa bandymų pelėmis. Naciai ir sovietai taip elgėsi. Amerikiečiai tokių eksperimentų irgi nevengė. Nors oficialios informacijos yra mažai, tačiau popkultūra tai mėgo naudoti.
Spielbergo vizijos mums atrodo įmanomos, tad ir filmai įgauna papildomų prasmių, kurios jiems labai naudingos. Kadaise “Dirbtinį intelektą” pavadinau ne fantastinio kino pavyzdžiu, o filmu apie kartų problemas. Taip fantastika įgauna padoraus filmo savybių, kurios garantuoja gerą ateitį pačiam filmui. Kai režisierius tyrinėja idėjas, o ne kino efektų galimybes, jis turi daugiau šansų būti pagerbtas ir būsimų kartų.
Spielbergo fantastika ypatinga ir dar vienu aspektu. Toks kinas itin patogus prodiuseriams, kuriems tenka surinkti nemažai dolerių. Reklamiškai šie filmai vertingi ir norinčių matyti savo gaminius juose netrūksta.
Į filmą, kurio veiksmas klostosi po 500 metų, įdėti šiandienos prekinį ženklą sunku. O realistinėje fantastikoje prekinio ženklo pasirodymas netgi suteikia jam papildomų prasmių.
Kai Jamesas Bondas gurkšnoja “Smirnoff” degtinę, mes negaunama jokio papildomo pranešimo be tipiškojo “Gerk šią degtinę ir tu, nes ją mėgsta Bondas”.
Tačiau, kai “American Express”, “USA Today” ar “Guiness” pasirodo Spielbergo filme, prekiniai ženklai sužiba, nes filmas mums teigia, kad jie lengvai išgyvens dar bent 50 metų. Šie ženklai tampa į ateitį orientuoto mąstymo simboliais, kurie žmoniją labiausiai žavi. “Amžinoji patirtis ir naujosios technologijos” – štai populiariausias šiandienos verslo šūkis!
Spielbergo filme prekinių ženklų daug. Ką tik minėti filme tik šmėkšteli. Ties kitais žiūrovo žvilgsnis fiksuojamas stipriau. Herojus rūbus perka GAP’e. Jis nuolat žvilgčioja į “Bulgari” laikrodį. O daugiausiai taškų gauna “Lexus”. Tomas Cruise’as ne tik važinėjasi šio ženklo automobiliu, primenančiu taip vadinamus “koncepcinius’ modelius. Gan išsamiai parodomas ir “Lexus” gamybas procesas.
Spielbergo naujasis filmas kelia minčių, kaip ir dauguma ankstesniųjų. Spielbergas vis dar yra geroji Holivudo pusė. Matosi, jog kino veteranas desperatiškai mėgina rėžti savo nuomonę apie pasaulį, kuriame gyvename. Įtariu, tik dėl to filmus apskritai kuria – nei šlovės, nei pinigų jam netrūksta. Mums nuo to tik geriau.
>>
Skelbtas: omni.lt, 2003.
Nuotrauka iš pexels.com
