“Google” yra kaip “Volkswagenas” – interneto “das auto”. Įstabu yra tai, kad “Google”, su kuriuo dauguma pasaulio gyventojų susiduria kiekvieną dieną, labai menkai tepasikeitė nuo 1998 m., kai ši paieškos sistema tapo prieinama eiliniams mirtingiesiems.
Štai žemiau pamatysite du paveiksliukus iš “Wayback Machine”. Pirmame pavaizduotas Google veidas 1998 m. gruodžio 2 d., o antrame – 2015 gruodžio 2 d..
1998 
2015
Tačiau už minimalistinio “Google” fasado šiandien pluša gerokai daugiau darbuotojų nei, pavyzdžiui, Marijampolė turi gyventojų, o geriausiai pasaulyje veikianti paieškos sistema yra aplipusi įvairiausiais priedais, lengvinančiais žmonijos gyvenimą ir auginančiais Google savininkų pelną.
Tačiau aš neketinu pasakoti apie “Google Maps”, “Google Drive”, “Google Translate” ir kitus dalykėlius, kuriuos kasdien mato “Google” paskyrą turintis pilietis. Nepasakosiu net apie specifinius sprendimus verslui, kuriuos verslas dažniausiai išmano, o tūlas Jonas ar Petras – nelabai.
Neminėsiu čia ir pačių garsiausių “Google” mokslinių projektų – autonomiško automobilio ir išmaniųjų akinių.
Šiandien “Google” yra korporacijos “Alphabet” padalinys. Tad, formaliai tariant, gausybė įdomių technologinių projektų, kuriuos šis mamutas įgyvendina, su Google nieko bendro neturiu. Na nebent tai, kad būtent iš “Google” produktų gaunamas pelnas naudojamas tiems projektams finansuoti.
Google kosmosas
Nemažai šių projektų slepiasi po mistiniu “Solve for X” pavadinimu. Apie tiesioginį ryšį su “Google” ar “Alphabet” čia nekalbama, tačiau jį išduoda jau tas faktas, kad autonomiško automobilio tyrimai čia guli svetainės viršuje.
Su sci-fi daugiausiai reikalų turi “Calico” (“California Life Company”), kurios mokslininkai siekia suprasti, kodėl gyvi padarai sensta. Logiškas tęsinys – šie mokslininkai tikisi atrasti būdą, kaip ne tik prailginti mūsų gyvenimą, bet ir “pagaminti” nemirtingą žmogų.
“Alphabet” padalinys “Verily” kuria aparačiukus, kurie stebi žmogaus sveikatos būklę. Vienas jų – išmanieji kontaktiniai lęšiai, matuojantys organizmo gliukozės kiekį ir taip lengvinantys gyvenimą diabetu sergantiems žmonėms.
“Project Loon” kuria oro balioną, kuris į civilizacijos mažokai paliestas vietas galėtų nugabenti… internetą. Technologija čia nėra tokia sudėtinga, kaip ieškant nemirtingumo formulės.
Balionas skrenda pora kartų aukščiau, nei skraido lėktuvai. Po pasaulį jį stumdo vėjas. Tame aukštyje įvairių krypčių vėjai yra pasiskirstę sluoksniais. Tad jei nori skristi į dešinę – pakyli aukščiau, į dešinės krypties sluoksnį. O jei nori skristi į kairę – leidiesi žemyn, iki kairės krypties sluoksnio.
Šis projektas ko gero rodo ne tik vėjų, bet ir artimiausios interneto verslo evoliucijos kryptį. Nemaža pasaulio dalis dar nėra “internetizuota”. Tačiau būtent ten – milijonai naujų vartotojų, kurie interneto gigantams kol kas neneša jokio pelno.
Šią verslo krypti liudija ir “Facebook” judesiai. Kol “Google” gamina balionus, “Facebook” įsigijo įmonę, gaminančią panašiame aukštyje lakiojančius ir saulės energija varomus dronus. Kam? Ir bukam aišku – internetui į menkai civilizuotas vietas “gabenti”.
Beje, “Facebook” kuria sistemą, kuri galėtų itin tiksliai analizuoti Žemės nuotraukas iš palydovo ir matyti ne tik didelius miestus, bet ir, pavyzdžiui, dykumos klajoklių stovyklą, kurią sudaro nuolat į kitą vietą perkeliamos kelios palapinės. Juk ir šiems žmonėms internetas gali praversti. Tačiau tai – jau visai kita tema.
Dar vienas projektas – “Makani”. Čia mėginama pagaminti nešiojamą elektrinę. Šiuo metu veikiantis prototipas yra aitvaro ir drono junginys, kuris smagiai sukasi ore, prikabintas prie žemės ilgu laidu. Lėktuvėlis sukasi, sklando ir tuo pat metu gamina elektrą.
Paskutinis šios kategorijos projektas “Wing” arba autonominis lėktuvas. Nors autonominio automobilio “Google” dar nepaleido į gatves, tačiau tokiu pačiu principu veikiantis krovininis lėktuvėlis – pakankamai tikėtinas “Google” automobilio tęsinys.
Apie tai, kad “Google” dar 2013 m. įsigijo karinius robotus kuriančią įmonę “Boston Dynamics” ko gero esate girdėję. Būtent ši kontora taip gąsdino “Tesla” kūrėją Eloną Muską, kuris viešai išreiškė baimę, kad “Google” ketina gaminti robotų kariuomenę.
Atrodo Elonas baiminosi be reikalo. Sakoma, kad kariuomenei “Boston Dynamics” apratai pernelyg garsiai burzgė, tad kariškiai nusprendė šios įmonės paslaugų atsisakyti. Tad dabar “Boston Dynamics” gamina į žmogų panašų padarą, kuris galėtų mums patarnauti namų ruošos darbuose.
Šalia ambicingų užmojų, kurie fundamentaliai keistų pasaulio sandarą, “Google” nuolat atlieka ir mažesnio masto, tačiau tiek pat kūrybiniu įkvėpimu gluminančius projektus – nuo kartu su Levi’s kuriamų “išmaniųjų” džinsų (“Project Jacard”) iki mažyčio radaro, kuris fiksuoja žmogaus rankos judesius ir leidžia valdyti elektroninius aparatus per atstumą, jų neliečiant (“Project Soli”).
O štai, kad “Google” turi virš 100 profesionalų komandą, kovojančią su kibernetiniais nusikaltėliais – mažai kas yra girdėjęs. Šis darbas kelia tokį pavojų, kad kompanija slepia daugumos čia dirbančiųjų vardus.
Dar viena šios komandos darbo sritis – tiesiogiai susijusi su Google verslu. Šie žmonės mėgina atskirti realius interneto vartotojus ir robotus. Jei nustatoma, kad veiksmus atlieka robotai – toks “srautas” reklamos užsakovui nieko nekainuoja.
Ką tai reiškia? Labai daug. Juk vis dar manoma, kad apie pusę visų veiksmų internete atlieka ne žmonės, o robotai.
Google kasdiena
O dabar – lengvas šuolis į šoną. Po minutės kitos grįšime prie naujo “Google” stebuklo, tačiau prieš tai noriu atkreipti dėmesį į dar vieną šios verslo giganto “padalinį”.
Galbūt kai kurie būsite atkreipę į tai dėmesį, tačiau kitiems, tikiu, tai gali būti maloni naujiena. “Google” yra ne tik geriausia paieškos sistema, ne tik fantastinių projektų laboratorija. “Google” yra didžiulė turinio apie naująsias technologijas gamybos mašina.
Daugybė “Google” padalinių kasdien sukuria tiek įvairiausio turinio (straipsniai, komunikacijos projektai, skaitmeniniai eksperimentai ir t.t.), kad žmogus, besidomintis šiuolaikine komunikacija ir interneto galimybėmis gali gyvenime nieko kito neveikti, tik studijuoti “Google” parengtą medžiagą.
Taupydamas tamstų laiką, aš tiesiog išvardinsiu keletą dalykų, su kuriais galite prasmingai praleisti laiką.
Google Creative Lab yra vienas iš šaltinių, kuris pasauliui tiekia eksperimentinius projektus, demonstruojančius interneto technologijų kūrybines galimybes.
Atkreipkite dėmesį, kad kiekvienas titulinio puslapio paspaudimas jums pateiks vis naują Google’o iniciatyvą. O jei netyčia kiltų noras šioje laboratorijoje įsidarbinti, čia rasite keletą naudingų patarimų.
Chrome experiments: eksperimentiniai interaktyvūs projektai. Vieni geresni, kiti – prastesni, nes čia pasireikšti gali ne tik “Google” dirbantys fantazuotojas. Neblogas pavyzdys – “100 000 Stars”, trumpa istorija apie mūsų ir kitų galaktikų dydžius bei santykius.
Art, Copy & Code: čia sudėta krūva išskirtinių komunikacijos projektų, kuriuos kartu su “Google” ir jų pasirinkta skaitmeninės komunikacijos agentūra įgyvendino tokie prekės ženklai kaip “Nike”, “Burberry” ar “Volkswagen”.
Think With Google: didžiulė įvairiausių įdomybių biblioteka, kurioje susigaudyti nėra lengva. Čia ir komunikaciniai projektai, ir krūvos pavyzdžių, ir kūrybiški paties “Google” įrankių pristatymai. Paprasčiausia informacijos ieškoti paspaudus “Topics” mygtuką.
Taip, pavyzdžiui, rasite duomenis, skirtus kūrybiniams projektams. Kitas kelias, kurio pats “Google” net nenurodo – įvedant į paieškos lauką žodį “collections”. Gausite seriją specialioms temoms skirtų kolekcijų, pvz., “Brand Marketing Case Studies” arba “Think Quaterly: The Creativity Issue”.
Google Ideas / Google Jigsaw: šis padalinys kuria sprendimus ir įrankius, skirtus visuomeninio gyvenimo gerinimui. Pats “Google” šią iniciatyvą vadina “Tools Against Oppression”. Linksma yra tai, kad kol rašiau šį rašinėlį, “Google” spėjo pakeisti šio skyriaus pavadinimą. Dabar jis – nebe “Ideas”, o “Jigsaw”.
Google rytojus
Sausio mėnesio pabaigoje “Google” pranešė, kad jos dirbtinio intelekto padalinys “Deep Mind” sukūrė sistemą, galinčią žaisti senovinį kinų stalo žaidimą “Go”. Aparatas, pavadintas “Alpha Go” ne tik išmoko žaisti “Go”, bet ir penkis kartus nugalėjo Europos čempioną.
Šis eksperimentas neišvengiamai verčia prisiminti 1996 metus, kai IMB sukurta “Deep Blue” mašina žaidė šachmatų partiją su Gariu Kasparovu, vienu geriausių to meto šachmatininkų. Pirmą partiją laimėjo žmogus, tačiau 1997 m. pergalę pasiekė ir “Deep Blue”.
“Google” pabrėžia, kad “Go” yra žymiai sudėtingesnis žaidimas už šachmatus, nes sėkmę jame labiau lemia žaidėjo intuicija, o ir galimų ėjimų skaičius yra žymiai didesnis.
Vadinasi – “Google” žengė dar vieną žingsnį link savarankiškai funkcionuojančio dirbtinio intelekto.
Kas toliau?
Toliau “AlphaGo” žais su pasaulio čempionu, o šį žaidimą galės pamatyti visi norintys.
>>
Skelbta: Linkedin, 2016 m. vasario 24 d.
Pagrindinė nuotrauka iš pexels.com
