Tekstas, esantis žemiau, buvo praneštas pernai, metų pabaigoje vykusioje konferencijoje “Full Digital“. Po pranešimo, daug “senukų” plojo per petį ir sakė “Gerai tu čia”. Kai kas sakė: “O, dabar kitaip į savo tėvus pradėjau žiūrėti”. Buvo keista – ant scenos lipau galvodamas, jog būsiu nušvilptas, nes pasakosiu elementarias, visiems puikiai žinomas tiesas. Nutiko priešingai. Dėl konferencijos formato (daug trumpų pranešimų) ir mano pasakojimas buvo itin taupus, beveik manifestinis. Taigi, čia nerasite jokių receptų ar patarimų. Greičiau kvietimą atsimerkti ir pasvarstyti, ar tikrai interneto vartotoją įsivaizduojate teisingai.
>>
Aš esu vyresnio amžiaus žmogus. Dirbu reklamos agentūroje, kur esu nuolat įžeidinėjamas. Įprasta sakyti, kad mano amžiaus žmogaus internetu nepasieksi. Internetas – tik jaunimui. O tokie kaip aš tik žiūri televizorių, klauso radijo. Galbūt jiems dar galima ką nors įmesti į metalinę pašto dėžutę.
Bet per televizorių aš žiūriu tik Netflixą, radijo neklausau, fizinės pašto dėžutės neturiu jau 15 metų.
Nepaisant to, Google’as mano, aš priklausau 45-54 m. amžiaus grupei. Kiek metų man yra iš tikro nesvarbu.
Mano tikrasis ir Google nustatytas amžius yra du skirtingi dalykai. Svarbus tik antrasis skaičius, nes juo remdamasis Google’as ir parenka man reklaminius pranešimus.
Tik niekas nieko įdomaus Lietuvoje man rodyti nenori.
Aš nedominu tų, kurie planuoja rinkodaros veiksmus internete. Todėl man nuobodu. Turiu apsimesti, kad man įdomūs vis tie juokučiai, kuriuos aptarinėja jauniesnieji mano agentūros kolegos.
Situacija yra prasta. Maždaug tokia, kaip parodyta aukščiau – jei jau rašome straipsnį apie senjorus ir internetą, tai būtinai iliustruokime ją vaizdais iš nuotraukų banko. Juk vyresni žmonės Lietuvoje interneto nenaudoja.
Tad šiandien aš nenoriu pakeisti jūsų nuomonės.
Noriu įspėti. Jūs klystate. Mes, pagyvenę žmonės, vis viena anksčiau ar vėliau atimsime iš jūsų internetą. Internetas priklausys mums.
Taip pat norėjau šio to paprašyti. Reklamos agentūrose dirbu beveik 20 metų. Ir nė karto iš klientų nesu sulaukęs prašymo sukurti ką nors internete specifiškai pagyvenusiems žmonėms.
Tad jei kitais metais gausiu būtent tokią užduotį – tarsiu, kad mano pranešimas tikslą pasiekė.
Pasaulis sensta
Pirma tiesa.
Galbūt nežinojote, bet gyvename sparčiai senstančiame pasaulyje. Vilčių, kad bus kitaip – jokių.
Vidutinis lietuvis gyvena vis ilgiau.
Šiandien lietuvis vyras vidutiniškai gyvena apie 70 metų, moteris – apie 80. Dar blogiau – jei jau pilietis sulaukia 65-erių, tikėtina, kad jis nenumiręs viršys ir šiuos vidutinius skaičius.
Galiu jus dar labiau nuliūdinti.
Lietuviai vis dar miršta anksčiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai. Vadinasi, šitie skaičiai ir toliau didės. Juk mes tikime, kad gyvensime vis geriau ir geriau, ar ne?
Mūsų mokslininkai šneka tą patį.
Pernai atliktas tyrimas parodė tris dalykus (parodė daugiau, bet čia svarbūs trys):
- Viena, Lietuvoje gyventojų mažėja.
- Antra, labiausiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų.
- Trečia, labiausiai auga vyresnių ir išlaikomų žmonių grupė.
Nieko gero.
Kol kas jaunimas dar šiaip taip laikosi. Tų, kuriems dalykai internete yra reklamuojami yra dar šiek tiek daugiau nei tų, kuriems internete nereklamuojama niekas. Tokių kaip aš.
Bet nesidžiaukite. Tai laikina. Mes vis tiek laimėsime.
Senukų internetas
Nieko naujo čia jums nepasakysiu. Logiška. Jei sensta pasaulis – sensta ir interneto vartotojas.
Nesunkiai įvairiausiuose šaltiniuose randami skaičiai tik patvirtina šią blaivaus proto įžvalgą.
Dar daugiau – mes, vyresnio amžiaus žmonės, visame pasaulyje ir Lietuvoje esame greičiausiai auganti interneto vartotojų grupė.
Įskaitant ir socialinius tinklus – ten mūsų skaičius taip pat auga greičiausiai.
JAV pernai atliktas tyrimas parodė, kad 67% senjorų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žino, kas yra internetas. Beje, kitas ankstesnis tyrimas parodė, kad ketvirtadalis senjorų nuolat žaidžia interneto žaidimus.
Jei vyresniems žmonėms vis dar sunkiau sekasi perkąsti interneto ir technologijų pasaulį, kai tai padaro – jie tampa entuziastais.
Svarbu suprasti, kad senukai (kaip ir visi kiti) technologijų mokosi todėl, kad to reikalauja šiuolaikinis pasaulis. Tai nėra tiesiog užgaida.
Prieš 10 ar 15 metų vyresniuosius dažnai internetą pažinti priversdavo darbas. Elektroninis paštas ir taip toliau. Šiandien tą daryti verčia elementarūs kasdienio gyvenimo poreikiai.
Šiuolaikinis žmogus negali gyventi be interneto, nesvarbu, kokio amžiaus jis bebūtų.
Markui Zuckerbergui šiandien 35-eri. Sergėjui Brinui ir Larry Page‘ui– po 46-erius. Elonui Muskui – 48-eri. Jau nekalbant apie 55-erių metų Jeffą Bezosą ar beveik senjoro amžių pasiekusi Billą Gates‘ą. Taip, jei irgi ne jaunikliai.
Nors mes vis dar mėgstame prisiminti šių ponų jaunystę, kai jie paromis sėdėdavo darbe, valgydavo picas ir nesiprausdavo. Jie jau ne tokie. Tai yra žmonės, kurie tvarko pasaulio reikalus kartu su didžiausių valstybių vadovais.
Beje, jie priklauso demografinėms grupėms, kurias mūsų rinkodara yra linkusi ignoruoti internete.
Bet neabejokite.
Jie tikrai nepraleis to fakto, kad pagyvenusių piliečių šiame pasaulyje yra vis daugiau. Ir, kaip visada, pritaikys savo verslą naujoms vartotojų grupėms.
Koks bus internetas po 10 metų?
Jei interneto vartotojas sensta, vadinasi, ateityje internetas atrodys kitaip.
Jis prisitaikys prie tų, kurie sudarys didžiausią interneto vartotojų dalį. Internetas prisitaikys prie tokių kaip aš.
Vyresnieji vartotojai nėra homogeniška grupė.
Mes gerokai skirtingesni, ne jaunimas. Jūs paklausinėkit mano amžiaus žmonių – tarp jų nėra jokio sutarimo dėl, pavyzdžiui, mėgstamiausių muzikos atlikėjų.
O tada paklausinėkite savo vaikų. Jie visi klauso to paties vakar išgarsėjusio keisto personažo. Visi žiūri tuos pačius klipus Youtube.
Geriausi iš mūsų puikiai supranta, kad mūsų gerovė priklausys nuo to, kaip mes įsisavinsime naująsias technologijas. Čia mums po 10 metų robotai virs kavą, ne jums.
Kitas dalykas – nepamirškite, kad kiekvienais metais į vyresniųjų gretas jungiasi tie, kuriuos dar vakar vadinome „vidutinio amžiaus grupėmis“ ir kurie technologijas ir internetą jau šiandien išmano žymiai geriau.
Mažas taps didesniu
Pirmiausia ir, svarbiausia, dalykai internete taps didesni.
Vyresnio žmogaus pirštai jau nebeklauso taip gerai, todėl jam sunku pataikyti į tą mažytį mygtuką mažyčiame ekrane.
Mūsų visų regėjimas nuolat silpsta. Visų – ne tik senjorų.
Žmogus po truputį senti pradeda jau dvidešimties, o sulaukus 40, regėjimo pokyčiai yra akivaizdūs, net jei ir patys žmonės sąmoningai to nesuvokia.
Nielsen Norman Group atliktas testai parodė, kad nuo 25-erių iki 60-ies metų žmogaus regėjimas silpsta beveik 1 proc. per metus.
Kalbu apie tokius žmones kaip aš. Nors baziniai mano regėjimo parametrai yra tokie patys, kaip ir prieš 15 metų, akių galia yra akivaizdžiai nusilpusi.
Ir man jau nusibodo ginčytis su jaunais dizaineriais, kurie naudoja mažas ir neryškias raides, nes taip yra gražu.
Ką daryti? Nebijokite didelių raidžių. Niekada nebijokite. Raidės niekada nebus per didelės.
Jei atvirai – logotipas gali būti mažas. Bet teksto raidės – niekada.
Nebijokite maksimalaus kontrasto. Blogiau tikrai nebus.
Je abejojate – susiraskite internete fono ir teksto kontrasto skaičiuoklę. Jūs gi jauni – tikrai rasite. O tada – galėsite laikytis protingų žmonių nustatytų parametrų.
Beje, pamenate – dar ne taip seniai dažnas tinklapis, ypač valstybės įstaigų, turėdavo tokią keistą versiją „Neįgaliesiems“. Čia omeny turimi Regėjimo „negalią“ turintys vyresni žmonės.
Tokie kaip aš.
Tais laikais šioji versija atrodydavo lyg pirminis galutinio dizaino eskizas – didelės raidės, mažai spalvų, aštrus kontrastas ir galimybė pačiam vartotojui pasididinti šrifto dydį.
Juokingiausia, kad dar anais laikais rimti interneto kūrėjai siūlydavo negaminti dviejų versijų. Jie siūlydavo pamiršti „normaliąją“. Tiksliau – „normaliąją“ kurti taip, lyg ji būtų pritaikyta „neįgaliesiems“.
Nes tada būsi tikras, kad nepažeisi esminių interneto dizaino reikalavimų.
Niekas jų neklausė. Ir viską pamiršo.
Čia matote tos epocho klasiką – kadaise sukurtą britų vyriausybės organizacijų tinklapį. Jis tais laikais laimėjo daug apdovanojimų ir visur buvo kaišiojamas kaip tobulas gero interneto pavyzdys.
Tinklapis egzistuoja iki šiol ir vis dar atrodo toks pats puikus – minimalistinės išvaizdos ir maksimaliai funkcinis.
Tokio interneto ateityje tik daugės.
Sudėtingas taps paprastu
Mums, senukams, nepatinka sudėtingi, komplikuoti ir triukšmingi dalykai.
Mus erzina visi tie žybsintys dalykiukai, vemti verčia nuo savaime įsijungiančių filmų ir visą ekraną užklojančių banerių su mikroskopiniais išjungimo mygtukais.
Supraskite – mums sunkiau įsisavinti sudėtingai pateikiamą informaciją. Mūsų atmintis jau silpna, todėl per tuos blyksėjimus ir žybsėjimus mes kartais pamirštame apskritai ko į tinklapį atėjome.
Bet galiu jus nuraminti – tokie tinklapiai greitai taps juokinga praeitimi, kurią ateities jaunimas siuntinės kaip memus vieni kitiems, panašiai kaip šiandien siuntinėja 1999 m. interneto juokelius.
Rimtesnių bėdų sulaukiate, kai apsunkinate pagyvenusio žmogaus navigaciją.
Šiuolaikinis jaunimas mėgsta pakeliui nuveikti krūvą dalykų, nesusijusių su kelionės tikslu.
Bet jei tokiais pasiūlymai užversite vyresnį žmogų – greičiausiai jį prarasite nė pusės kelio nenukeliavusio (tik primenu tą silpstančios atminties argumentą).
Žodžiu, po 10 metų viskas bus aišku ir paprasta.
Trumpas taps ilgu
Šitą aš labiausiai mėgstu. Pamirškite tą savo mantrą: „interntete viskas turi būti trumpa, nes žmonės neturi laiko“.
Ne, taip yra ne dėl to, kad vyresnieji turi daugiau laiko. Taip yra dėl to, kad suaugę žmonės žino, ko nori, turi aiškų vertybinį kompasą ir jiems lengviau suprasti, kas juos iš tikro domina. O jei kas nors jį sudomina – jis yra nusiteikęs tam paskirti daug savo brangaus laiko.
Būkite tikri – mes visi greitai pamiršime žodį multitasking. Tai yra pats blogiausias XX a. išradimas ir jis nusipelnė būti nukryžiuotas.
„Ilgo formato turinį“ jau prieš keletą metų reabilitavo Google’as. Dabar beliko sulaukti, kada bus galutinai diskredituotas „trumpo formato turinys“.
Pabaigsiu linksma citata.
Dizaino žinovai, mokydami mus kaip reikia kurti internetą senukams, kartais pasako įspūdingų dalykų.
Šia mintimi buvo bandoma senjorus supriešinti su jaunimu, kuris gali aklai vartoti viską iš eilės, nė nesusimastydamas:
Senjorai paprastai vengia aplikacijų, kurios jiems nėra naudingos. Net jei aplikacija nuolat siunčia pranešimus, senjoras jos neįsijungs, jei nematys, kad ji gali jam atnešti kokios nors naudos.
Bet imkime ir išverskime šią citatą į universalią kalbą:
Žmonės paprastai vengia aplikacijų, kurios jiems nėra naudingos. Net jei aplikacija nuolat siunčia pranešimus, žmogus jos neįsijungs, jei nematys, kad ji gali jam atnešti kokios nors naudos.
Galim žengti dar vieną žingsnį:
Žmonės paprastai vengia turinio, kuris jiems nėra naudingas. Net jei turinys nuolat siunčia pranešimus, žmogus jos neįsijungs, jei nematys, kad jis gali jam atnešti kokios nors naudos.
Ką gauname?
Ogi mantrą, kurią jau dešimt metų kartoja skaitmeninio turinio strategai, kaldami mums į galvas, kad turinį žmonės vartos tik tuomet, jei jis jiems bus naudingas.
Ne senjorai, ne senukai. Žmonės. Visi žmonės. Ir seni, ir jauni.
Jau šiandien gausu rekomendacijų – jei darai ką nors internete senjorams, tai daryk aiškiau, ramiau, prasmingiau. Nedaryk nesąmonių, kurios daromos „nes jaunimui tai patinka“.
Gal tai ir yra internetas, kurio turėtume siekti? Gal visiems nuo tokio interneto būtų geriau?
Tad jei jau šiandien, kurdami savo interneto dalykus, pradėsite daugiau galvoti apie mus, vyresniuosius interneto vartotojus, prisidėsite prie to, kad ateityje internetas būtų geresnis.
Jums padėkos visi.
Visų pirma, jūsų tėvai ir seneliai.
O kiek vėliau – ir vaikai su anūkais.
>>
Skelbta: Linkedin, 2020 m. vasario 7 d.
Pagrindinė nuotrauka iš pexels.com
