Dauguma hardkorinių marketingo specialistų, aplankiusių pirmąją “Login” konferencijos dieną, ko gero neatkreipė dėmesio į pokalbį, kuriame kalėsi “Delfi” bosas Vytautas Benokraitis ir “15min” šefas Tomas Balžekas, tarpininkaujant Ovidijui Lukošiui iš “IQ”.
O juk būtent ši, nė valandos netrukusi diskusija, greičiausiai turės didesnės įtakos gausiausiam būriui Lietuvos gyventojų artimiausiu metu, nei dauguma kitų trendų, minėtų konferencijos pranešimuose.
Žinios sėdi ant bombos
Žiniasklaida jau keletą metų gyvena ant besiveržiančio vulkano.
Banerių niekas nebespaudžia (nors pati žiniasklaida kažkada ir pasirinko būtent šį turinio apmokestinimo būdą); žurnalistai-mėgėjai (t.y. blogeriai), dažnai negaudami už darbą nė kapeikos, sugeba gaminti kokybiškesnį turinį; o profesionalius žurnalistus graibsto verslo įmonės, pagaliau supratusios, kad turinio rinkodara yra pakankamai efektyvi priemonė.
Vartotojas irgi kiaulė – pats nusprendė nebebūti kibiru, į kurį gali pilti bet kokį šlamštą ir įsijungė reklamos blokatorius. Šis priekaištas liudija, kad dažnas žiniasklaidos kanalo bosas nėra ėjęs rinkodaros mokslų.
Nėra ko vartotojui pasakoti pasakų, kad “nemokamų dalykų nebūna” – vartotojas visada teisus.
Juolab, kad tie “dalykai” visada buvo nemokami ir niekas vartotojui niekada neaiškino, kad, jam to nė nepastebint, už skaitomą straipsnį jis susimoka mistine valiuta – banerių paspaudimais.
Beje, nepamirškime, kad daugybė verslų gyvena oficialiai apribotos komunikacijos sąlygomis. Laisvai reklamuoti negali cigarečių, alkoholio, vaistų, banko paslaugų ir t.t. Tačiau niekas dėl to nemurma. O va jei tik prekės ženklo komunikaciją apriboti pamėgina vartotojas – prekės ženklai iškart pajunta būtinybę vartotoją apkaltinti pažeidus “taisykles”.
Šio sudėtingo konteksto diskusijos dalyviai neminėjo. Užtat pažėrė įdomių naujienų.
Naujiena Nr. 1
Ko gero ne vieną nustebins abiejų bosų pareiškimas apie tai, kad portalai nustoja konkuruoti ir suka skirtingais keliais.
“Delfi” kelias – geltonesnis (Tomo Balžeko žodžiai). Vytautas Benokraitis šią kryptį įvardijo formaliau – “masinio vartotojo kelias”. Ogi “15min” suka “kokybiškesnio” turinio keliu.
Kol kas tai girdėdami galime tik ausimis karpyti.
Ypatingo skirtumo tūlas pilietis tarp šių dviejų portalų ko gero nepastebėtų. Gal kiek aiškiau taps sužinojus kitas naujienas?
Naujiena Nr. 2
“15min” ketina apmokestinti savo turinį.
Išsigąsti nereikėtų. Kol kas ši naujiena yra labai meistriškai paslėpta po reklamos blokatorių šydu.
Turinys bus apmokestinamas tik tuomet, jei vartotojas naudos reklamą blokuojančią programą. Tad galėsite pasirinkti – arba mokėti po 1 eurą per mėnesį, arba – išjungti blokatorių.
Tomas Balžekas patikslino, kad sumokėjusiems bus nerodomi baneriai. Vadinasi, viskas, kas slepiasi po “native advertisement” terminu toliau sėkmingai gyvuos.
Iš vienos pusės – viskas ok. Juk reklamos blokatoriai straipsniu apsimetusios reklamos kol kas neatpažįsta (štai jums naujo startupo idėja – programa, kuri analizuoja tekstą ir identifikuoja teksto reklamines paskatas).
Ok yra ir iš tos pusės, kad visa tai bus aktualu maždaug trečdaliui skaitytojų, naudojančių antireklamines priemones.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad į turinį integruotos arba turiniu paverstos reklamos greičiausiai gausės. “15min” jau žengė į vakarietiško lygio tokios reklamos lauką. Labai smagios “100 Lietuvų”, startavusios kaip portalo savarankiškas projektas, jau turi rimtų rėmėjų.
“Delfi” gi apmokestinti nieko, panašu, neketina, o kaip jų nauji projektai (pvz., rinkodaros specialistams skirtas “M360”) siejasi su “masiniam vartotojui” skirtu turiniu liko neaišku.
Aišku kita – turinio apmokėjimas atkeliauja į Lietuvos žiniasklaidą ir “Verslo žinios” jau nebebus vienintelis portalas, prašantis už savo turinį pinigų. Galime būti tikri, kad ties reklamos blokuotojams skirtu mokesčiu apsistota nebus.
O tai gali reikšti kelis fundamentalius dalykus.
Pirma: gali iš esmės pasikeisti lietuviškos žiniasklaidos ekosistema.
Jei mums mokėti reikės už viską, mes būsime priversti rinktis. Nes už viską mokėti retas norės ir galės.
O tai reiškia, kad kiekvienas kanalas galės suformuoti itin konkretų vartotojų ratą (jį skaitys/žiūrės/vartos tikri fanai). Vadinasi, ir santykiai tarp žiniasklaidos priemonės ir vartotojo taps asmeniškesni, tikslesni – bus lengviau vartotoją pažinti ir duoti jam tai, ko jis iš tikro nori.
Antra: įsisavintos turinio apmokestinimo technologijos suteiks naują šansą neformaliajai žiniasklaidai.
Štai aš jau seniai rašau blogą ir turiu 2000-3000 skaitytojų kas mėnesį. Mizeris, jei lygintum su “15min”. Tačiau jei šie skaitytojai sutiks man sumokėti po 0.50 centų per mėnesį – aš galėsiu nieko kito neveikti, o tik rašyti savo blogą.
Trečia: turinys neišvengiamai turės tapti kokybiškesnis.
Čia aš nekalbu apie mistinį bei abstraktų “geresnis, rimtesnis” ir pan. Kokybiškesnis turinys internete reiškia tik vieną – turinį, kuris kuo tiksliau atitinka vartotojo poreikius.
Ketvirta: reklamos agentūroms ateis dar sunkesnės dienos.
Konkuruoti jos turės ne tik tarpusavyje, bet ir su kiekviena žiniasklaidos priemone, kuri galės klientams pasiūlyti kokybiškesnę turinio kūrimo paslaugą (tiesą pasakius, šis procesas tylomis vyksta jau keletą metų).
Naujiena Nr. 3
“15min” naikina anoniminius komentarus.
Tiesa, tai nebe naujiena, o realybė, su kuria praleidome jau savaitę. Tačiau būtent šis nutikimas sukėlė karščiausius minėtos diskusijos dalyvių ginčus ir labiausiai atskyrė “Delfi” ir “15min” filosofiją.
Vytautas Benokraitis tokį konkurentų žingsnį kritikavo, sakydamas, jog taip atimama iš liaudies teisės laisvai reikšti savo nuomonę. Juk ne kiekvienas drįsta pasisakyti ir dar savo vardą parodyti. Ypač jei varžtelis nori pakritikuoti savo bosą.
Čia – tokia sukta argumentacija.
Ja mėginama pridengti faktą, jog komentarai (o ypač nekorektiški) yra geriausias klikų generatorius ir komerciniam naujienų portalui suteikti socialiai atsakingos įmonės veidą.
Be to, kaip teisingai replikavo viena klausytoja iš salės, šis anonimiškumas – niekinis. Kai reikia netinkamą komentarą palikusį asmenį nubausti, tas be didelių sunkumų yra padaroma.
Kiekvienas bent kiek pasaulyje besigaudantis žmogus puikiai žino – jei žmogų identifikuoti gali policija, jį identifikuoti gali bet kas. Darbdavys. Kolega. Ir taip toliau.
Šiuo atveju teisingai replikavo ir Tomas Balžekas – nemaža dalis anoniminių komentarų yra paliekama komunikacijos agentūrų ar tiesiog trolių.
Tad tas “liaudies balsas” dažniausiai yra gerokai iškraipytas. Derėtų sakyti, kad toks balsas ne reprezentuoja liaudį, o greičiau formuoja tos liaudies požiūrį ir nuomonę.
Diskusija buvo karšta, tačiau beprasmė. Galų gale ir diskusijos dalyviai susigriebė ir nurimo: “Tai tik du modeliai ir vartotojas gali pasirinkti tą, kuris jam priimtinesnis”.
O štai mes galime pasakyti ką kita.
Viena, šis diskusija nėra nauja. Ji vyko akmens amžiuje, tais laikais, kai “Facebook” dar buvo žalias startupas, o “Myspace” – vyresnysis brolis. Markas Zuckerbergas tais senais laikais buvo identiteto maniakas, filosofinis anonimo priešas. Jis kalbėjo apie tai, kad privatumas nieko vertas, o žmonės visur ir visada turi prisistatyti savo tikraisiais vardais.
“Myspace” juokėsi – kas norės naudoti tikrą vardą, kai gali susikurti bet kokią asmenybę.
Štai jums ir du modeliai – anoniminis ir pagrįstas tikruoju žmogaus identitetu. Kuris modelis nugalėjo – visi žinome.
Netgi galime sakyti, kad Zuckerbergo užsispyrimas versti vartotojus naudoti savo tikrą vardą, buvo viena iš genialių įžvalgų, pavertusių jo startupą galinga korporacija. Ir jei šiandien Markas apie tai nebekalba – tai tik dėl to, kad jau ir kalbėti nėra apie ką. Viskas ir taip aišku.
Antra, šis “15min” žingsnis tik patvirtina pirmąsias dvi naujienas.
Diskusijos dalyviai minėjo, kad po anonimo mirties “15min” tesulaukia apie 500 komentarų per dieną, kai tuo tarpu “Delfis” – apie 20 000, iš jų – apie 1500 palieka registruoti vartotojai (skaičiai gali ir skirtis – juk cituoju iš atminties, o ji – toli gražu nėra geležinė).
Ir nors Vytautas Benokraitis šiuos skaičius pateikė kaip “15min” sprendimo kritiką, iš tikro tai reiškia visai ką kita – net ir po tokio drastiško sprendimo komentarai neišnyko. Tad dabar belieka atlikti teisingus veiksmus, kad jų daugėtų.
Naivu manyti, kad komentarai “15min” išnyks. Galbūt jų bus ir mažiau nei yra kitur, tačiau jie bus kokybiškesni. O tai reiškia, kad jie trauks visiškai kitą auditoriją, nei ta, kuri rašo ir rija anoniminį srautą.
Kokybiški komentarai šiandien tampa integralia kokybiško turinio dalimi, kaip ir anonimiški komentarai yra integrali geltono turinio dalis.
Štai ir vėl – viskas savo vietose. Du modeliai.
Ačiū už tai, kad skaitėte
“15min” nebus pirmieji Lietuvoje apmokestinę masinį turinį.
Tamstos greičiausiai nepastebėjote, bet būtent tokį formatą savo vartotojams šiemet pasiūlė portalas futbolo.tv. Šiame portale jau keletą metų internetu tiesiogiai transliuojamos visos Lietuvos futbolo A lygos rungtynės. Iki šio sezono visos transliacijos buvo nemokamos.
O štai šiemet portalo transliacijos buvo “užrakintos”. Ir mokesčio šis portalas paprašė didesnio – 3 eurai per mėnesį arba 18 eurų per metus. Tiesa, bent jau šiemet buvo palikta ir ženkliai mažiau kokybiška nemokama versija, kuri transliuojama per “TV3 Play”.
Nors futbolo.tv kol kas neskelbė apie tai, kiek žmonių nusprendė pirkti jų turinį (ir vėl nepamirškime – tai yra itin specializuotas turinys skirtas itin specializuotai auditorijai), tačiau lietuviai jau ima pratintis prie to, kad tokia keistenybė kaip mokestis už turinį yra šiame pasaulyje galimas dalykas.
Kol kas tiek.
Galite šią diskusiją apžiūrėti dar iš trijų pusių. Štai kaip ją išgirdo “15min”. O čia rasite “Delfi” versiją. O nesuinteresuotam žvilgsniui papildyti galite užmesti akį į “Verslo Žinias”.
>>
Skelbta: Linkedin, 2016 gegužės 6 d.
>>
Nuotrauka iš pexels.com
